Investicijos į saugią bei sveikatą tausojančią darbo aplinką, ekspertų teigimu, atsiperka 3 ar net 4 kartus. Maža to, jos didina ekonominį našumą bei prisideda mažinant sveikatos ir socialinės apsaugos skiriamas lėšas. Klausiate, kokia nauda iš to darbdaviui? Ekspertai vardina net kelias: laimingas, sveikas darbuotojas – dirba produktyviau, serga rečiau, o jausdamas, kad darbdaviui jis rūpi, atsilygina lojalumu.
Higienos instituto Profesinės sveikatos centro vadovės Raimondos Eičinaitės-Lingienės teigimu, vertinant mokslininkų prognozes akivaizdu, kad Europos darbo jėga sensta. Kalbant apie populiacijos amžėjimą dažnai minimas 3×50 fenomenas: mokslininkai apskaičiavo, kad 2050-ais metais daugelyje šalių apie pusę gyventojų bus arti penkiasdešimties metų (Lietuvoje sieks 47-is metus).
Jei reiktų trumpai apibūdinti mūsų vidutinį darbuotoją šiandieną – tai amžėjantis žmogus, savo sveikatos problemas dažnai siejantis su kaulais, sąnariais ar raumenimis, pernelyg mažai judantis, turintis polinkį į antsvorį ir nutukimą, kamuojamas streso.
Juk net 61 proc. Lietuvos darbuotojų nurodytas su darbu susijusias sveikatos problemas sieja su kaulais, sąnariais ar raumenimis darbingo amžiaus žmonių sergamumas ir pirmą kartą nustatomas neįgalumas dėl jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligų paskutiniais metais pagal dažnumą yra trečioje vietoje. Ar darbdaviai pasiruošę spręsti šias problemas? JAV atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 60 proc. joje dalyvavusių įmonių vadovų pripažino, kad kurdamos ilgalaikius verslo planus jų kompanijos neįvertina darbo jėgos amžėjimo. Taigi bendradarbiavimas šioje srityje tarp darbdavių, darbuotojų, sveikatos specialistų, trenerių, yra svarbus, kuriant veiksmingas prevencines programas.