Apie investicijas į sveikatą tausojančias darbo vietas ir grįžtančią grąžą L.S. kalbasi su Suomijos profesinės sveikatos instituto eksperte dr. Marjo Wallin.
Kalbant apie sveikatą tausojančią darbo vietą visoms amžiaus grupėms, didesnis dėmesys skiriamas prevencijai. Tačiau bent jau Lietuvoje investicijos į ją kol kas nėra labai populiarios. Gal turite receptą, kaip šį požiūri pakeisti?
– Turiu pripažinti, kad Suomijoje prieš kelis dešimtmečius į prevenciją, sveikatą tausojančią darbo vietą taip pat buvo žvelgiama gana skeptiškai. Pamenu, kai pradėjau kalbėti šia tema, buvo nemažai klausimų, kam viso to reikia.
Tačiau pateikiant mokslinius tyrimus, ateities prognozes tiek darbdaviams, tiek ir įstatymų leidėjams teko susimąstyti. Neinvestuojant į prevenciją, ekonomikos laukia finansiniai praradimai. Demografiniai pokyčiai lemia nemažai problemų. Tačiau jas galima suvaldyti investuojant į darbuotojų sveikatos ir saugos valdymą.
– Gal galėtumėte patikslinti, apie kokias problemas, lemiamas demografinių pokyčių, kalbate?
– Mokslininkų prognozės rodo, kad dirbančiųjų amžius pasaulyje auga. Ne išimtis, nei Suomija, nei Lietuva. Natūralu, kad su amžiumi didėja ir ligų skaičius, kuris turi tiesioginės įtakos darbo našumui. Jei smunka darbo našumas, nukenčia ekonomika, be to, augant ligų skaičiui reikia skirti daugiau valstybės finansų sveikatos ir socialinėms problemoms spręsti. Jei nieko neinvestuosime į prevenciją, išlaidos išaugs tiek, kad nebeužteks sveikų ir galinčių dirbti žmonių, joms padengti.
– Pranešime, kalbėdama apie vadovavimą, atsižvelgiant į darbuotojų amžiaus koncepciją, darbingumo skatinimo aspektus, akcentavote, kad papildomos darbdavių investicijos atsiperka trigubai ar net keturgubai. Tačiau klausimas, ar ta grąža apčiuopiama?
– Be abejo, įmonei tenka papildomai investuoti resursus norint darbuotojus išlaikyti sveikus ir darbingus. Neužtenka vien tik sukurti darbo vietą ir laukti grąžos. Dar reikėtų pridurti, jog kalbu ne tiek apie apčiuopiamą grąžą, kaip daugiau pagaminti produkto, ar įgyvendinti daugiau projektų, bet apie lojalumą, kuris grįžta dar ir ekonominės naudos pavidalu. Darbuotojas, jausdamas, kad darbdaviui rūpi, kad šis į jo sveikatą investuoja papildomai, yra lojalesnis. Tai, manau, – vienas pagrindinių aspektų, kodėl turi būti kreipiamas didelis dėmesys į sveikatą tausojančią darbo vietą.
Daugiau skaitykite:
http://lsveikata.lt/sveika-visuomene/investicijos-i-darbuotojo-sveikata-atsiperka-tris-kartus-5795